- pūstyti
- 2 ×pū̃styti, -ija (-yja, -o), -ijo (-yjo, -ė) (brus. пycцiць, l. puśćić) tr., pūstýti, pū̃sto, pū̃stė 1. R371, N niekais leisti, eikvoti, švaistyti: Tokią naudą pū̃stija Šll. Kam ano žalčio reik duonai pū̃styti? Trk. Nepū̃styk be reikalo piningus Dov. Tamsta pūstaĩ rašalą be reikalo Šln. Ne pū̃styti – taupyti mokykis! Skd. Tiktai linus pū̃stiji, o ant taip nuvytų šniūrų nė žvirblio nepririši Brs. Irgi ne vis durnai ir taip sau uždarą pū̃styk K.Donel. Nepū̃styk veltui laiko Pš. 2. H, MŽ, BPI300, SE105, S.Dauk, M, Tat naikinti, niokoti, gadinti: Bloga pati dragoja gyvolius, t. y. pū̃styja JI338. Ans pū̃stija gyvatą J. Tiej visi žmonys negerai daro, kurie skruzdynus pū̃stija PP34. Ponas atsidarė duris – kad lėks gaidys ant stogo ir gieda: „Kakariekū! aš tą poną pūstysiu!“ BsPII100. Vilkel, nepjauk avių ir ožkelių nepūstyk Lnkv. Daugumą kryžiokai išmušę ir per 6 dienas pilies aprubę pūstiję A1884,39. Ir labai negražu, kirminai kad pū̃stija žiedus K.Donel. Kurie taip tas viršutines ir žemiškas bažnyčias gadina ir pū̃stija, gvoltavoja, plėšo DP573. 3. barti, gėdinti: Lojok tu jį, pūstyk Arm. | refl.: Pū̃stijas marčios J. Pū̃stijaus, kad tėvą nenulydėjo ant kapų vaikai J. Ko čia dabar pū̃stijiesi? Alk. Razbaininkai pū̃styjos, nieko neradę, ir grįžo, šunis švilpdami, namo Jrk35. Teip jiemdviem besipūstyjant ir besibarant, tik kakarykū gaidys ir pragydo BsP168. Jis nemenk iš to pū̃stijos Sch190. Pūstijasi, niekina žmones ir gerus daiktus Tat. 4. refl. didžiuotis, rūstauti: Nesipū̃styk, kad prašo, tai ir nueik Gs. \ pūstyti; apipūstyti; išpūstyti; nupūstyti; supūstyti
Dictionary of the Lithuanian Language.